stambris

stámbris sm. (1) NdŽ, KŽ, Kv; N, stambrỹs (3, 4); LC1879,33 žr. stambras: 1. Jau, veizu, rupučių stámbriai taip apdžiūvę LKT109(Šv). Mažos [bulvės], kur ir yr, vieni stambriaĩ Pj. Nubiro visi dobilų lapeliai, vieni stámbriai bepaliko Vvr. Pupų stámbriai Lkv. Dėkiat stámbrius į krūvikes Šv. 2. Aš pats stambriùs pasiimsiu, o šakas tamstai atiduosiu Vkš. 3. žr. stambras 4: Jau toks stambrỹs: kad eina sustyręs, nė galvos į šalį nepasuka Vkš.